Mes nežinome, sapnuojame ar ne. Žmogus, jaučiantis tik mūsų pasaulį, yra laikomas miegančiu, juk net ir mūsų pasaulyje viską suvokiame tik lygindami, gretindami: šviesa-tamsa, saldus-kartus –priešpriešindami du skirtingus pojūčius. Jų sankirtoje mes ir jaučiame. Negalime jausti vieno be kito.
Kol nejaučiame kito pasaulio, tik šį, negalime iš tikrųjų sužinoti, ar egzistuojame realiai, ar patiriame tarsi miego būseną, somnambulizmą, ir jau nebeaišku – ar šiuo metu gyvename, ar sapnuojame.
Tik jeigu nubusime, suprasime, jog miegojome. Kad tai įvyktų, reikia pasiekti kitą pasaulio suvokimo lygmenį, kitą dimensiją ir gretinant abu pasaulius suprasti, kad kiekvienas jų yra netobulas. Būtent juos lygindami bei sujungdami ir rasime savo tikrąjį gyvenimą.
